Kam dar reikalingi turgūs, kai kas kelis šimtus metrų Klaipėdoje pristatyta modernių prekybos centrų? Logiškas klausimas, į kurį atsakymas visiškai paprastas: žmonėms patinka bendrauti, rinktis produktus ar gaminius iš daug gausesnio asortimento nei parduotuvėje. Ir, žinoma, galimybė prieš perkant paragauti. Ar lašinukai nesūrūs? Ar braškės jau saldžios? Imi, paragauji, ir jau žinai, ar nori jas pirkti. Vis dėlto turgaus privalumų pirmoje vietoje yra bendravimas. Gyvo pardavėjo šypsena, patarimas, pajuokavimas ar paraginimas pirkti yra būtent ta tradicija, kuri turguose išliko per tūkstančius metų ir vis traukia į juos sugrįžti.
Dauguma Klaipėdos „Naujojo turgaus“ prekybininkų neslepia, kad gyvena iš nuolatinių pirkėjų. Pabandykite atspėti, kiek pirkėjų per savaitę užsuka į tris Naujojo turgaus paviljonus. Net ir pasyviais žiemos mėnesiais bendras „Naujojo turgaus“ lankytojų skaičius viršija 20 000. Labiausiai lankomas Žemės ūkio produktų paviljonas, nedaug populiarumu jam nusileidžia mėsos-žuvies halė, o rūbų ir pramoninių prekių paviljone vidutiniškai per savaitę apsilanko apie 3 000 pirkėjų. Šia statistiką fiksuoja turgavietės paviljonuose įrengti lankytojų skaičiavimo davikliai. Šiltuoju metų laiku pirkėjų gerokai padaugėja. Kiek jų perka uogas, vaisius lauko prekyvietėje – net neįmanoma suskaičiuoti.
Ir nors teigiama, kad gyventojų Klaipėdoje nuolat mažėja, pažvelgus į Naujojo turgaus istoriją gali pasirodyti priešingai – ši turgavietė vis auga, plečiasi, daugėja norinčių prekiauti ir pirkti.
Kai 1989 metų kovo 23 dieną Klaipėdos Naujasis turgus pradėjo veiklą, buvo atidarytas tik dabartinis mėsos paviljonas su 158 prekybos vietomis ir lauko prekyviete. Pagal pirminį turgavietės projektą čia turėjo būti įrengtas vienas dengtas paviljonas, 40 vietų viešbutis, buitinės patalpos ir pastogės lauke sezoninei prekybai.
Viešbutis turguje nepasiteisino, bet iškart paaiškėjo, kad naujoji turgavietė per maža čia plūstančiam lankytojų srautui. Todėl vėl imtos planuoti statybos ir po septynerių metų greta mėsos produktų paviljono iškilo priestatas – žuvies paviljonas. Bet ir to pasirodė maža. Dar po 6 metų – 2002-aisiais, pastatytas ir atidarytas pats didžiausias dviaukštis Naujojo turgaus Žemės ūkio produktų paviljonas su 355 vietomis prekybininkams.
O po ilgesnės pertraukos, 2018 metais, šventės pagaliau sulaukė rūbų, avalynės ir pramoninių prekių pardavėjai. Įvykdžius Naujojo turgaus rekonstrukcijos pirmąjį etapą jie įsikėlė į atskirą, naujai pastatytą, paviljoną. Tuomet skeptikai sakė, kad toks projektas neatitinka realijų: gyventojų Klaipėdoje mažėja, neįvertinta didėjanti prekybos centrų plėtra ir konkurencija, turgavietės paviljonas bus tuščias. Vienok, perfrazuojant garsiąją Marko Tveno mintį, gandai apie turgaus mirtį buvo gerokai perdėti. Turgavietės plėtrą suplanavusi UAB „Naujasis turgus“ administracija pasirodė teisi – nuo pirmos darbo dienos rūbų paviljonas užpildytas ir laisvos vietos prekybai interesantams čia tenka palūkėti.
O turgavietė pakeitė savo veidą – sutvarkyta teritorija ir prieigos, atlikta ir mėsos – žuvies paviljono rekonstrukcija, pakeičiant šaldytuvus ir šaldymo vitrinas.
Pasak jau 10 metų UAB „Naujasis turgus“ vadovaujančio Viačeslav Karmanov, geografiškai plėstis turgavietei jau nėra kur, bet pokyčiai planuojami galvojant apie žemės ūkio produkcijos paviljono atnaujinimą, sąlygų prekybininkams gerinimą ir apie efektyvesnį infrastruktūros išnaudojimą.
„Pastaraisiais metais Naująjį turgų pamėgo mugių organizatoriai. Anksčiau mes juo kvietėme atvykti. Dabar jie patys nuolat prašosi į svečius. Va ir šį šventinį savaitgalį sulauksime svečių iš Latvijos – maisto meistrų, amatininkų, dizainerių, prekiaujančių savo gaminiais. Neapleidžia mintis, kad mūsų turgavietės erdvės galėtų būti išnaudojamos ir po prekybos darbo valandų. Juk Europoje yra daugybė pavyzdžių, kai vakarais, pasibaigus prekybai, turgaviečių paviljonai tampa renginių, maisto degustacijų, pasilinksminimo vietomis“, – pasakojo V. Karmanov.
Grįždamas prie Naujojo turgaus 35-ojo gimtadienio temos vadovas palinkėjo prekybininkams ir bendradarbiams ateityje išlaikyti geriausias turgavietės tradicijas.
„Kasdien čia pluša apie 300 prekybininkų, 18 administracijos darbuotojų. Esame didžiausia, lankomiausia, kasdien dirbanti maisto ir kitų prekių turgavietė Vakarų Lietuvoje. Dėkoju kolegoms, savo komandai, ir visiems Naująjį turgų pasirinkusiems prekybininkams už geranoriškumą tobulinant mūsų turgavietę. Pasaulis kartais išsikrausto iš proto, bet yra kai kas, kas nesikeičia per amžius – tai turgaus prekyba. Geros prekybos Jums visiems!”, – linkėjo UAB „Naujasis turgus“ direktorius Viačeslav Karmanov.